Leliūnų seniūnijos bendruomenė

 
Pradžia
Leliūnai
Pakalniai
Antalgė
Renginiai
Projektai
Kontaktai
Projekto „Aš – tavo gidas! Savo krašto neatskleista istorija“ elektroninė knyga

 

 

Projektai


Pradėjome vykdyti projektą „Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios fasado ir miestelio kapinių apšvietimas“

Bendruomenė gavo finansavimą pateikusi paraišką paramai gauti, pagal strategijos „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ I PRIORITETO „UTENOS RAJONO KAIMO INFRASTRUKTŪROS, VERSLO IR AMATŲ PLĖTRA“ 1.1 PRIEMONĘ „KAIMŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“. Tai Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“.

Projekto vykdytojas - Leliūnų seniūnijos bendruomenė,
Strategijos vykdytojas - Utenos regiono vietos veiklos grupė,
Projekto partneriai - Utenos rajono savivaldybės administracija ir Leliūnų Šv. Juozapo parapija.
Projekto tikslas - įrengti lauko apšvietimą Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje, miestelio kapinėse ir gatvėje einančioje į kapines. Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta Leliūnų miestelio viešosios erdvės, atsiras galimybė miestelio svečiams susipažinti su istorinę, architektūrinę vertę turinčia bažnyčia, kuri tamsiu paros metu bus apšviesta. Atnaujinsime gatvės atkarpos einančios į kapines apšvietimą, įrengsime naują apšvietimą miestelio kapinėse. Pasibaigus projektui Leliūnų miestelio centras taps patrauklesnis, sukursime saugesnę gyvenamąją aplinką.
Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai: viešinimo, projektavimo, medžiagų ir statybos darbams.
Vietos projektas turi būti baigtas iki 2012 m. liepos 23 d.

Daugiau informacijos - www.utenosvvg.lt


Pasidžiaukime tuo, kad kaimyno namas ne dega, o gražėja

Rugsėjo 22 dieną 14 val. Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose plačiai atveria duris ir kviečia visus į optimizmo šventę, parodysiančią, kaip mūsų kasdienį gyvenimą ir aplinką gali pagerinti draugiškas kaimynų bendradarbiavimas.

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa metų renginyje „Latvija-Lietuva: PASIEKIMAI“, rugsėjo 22 d. šių valstybių pasienio teritorijoje vykdomus ir jau įgyvendintus projektus, dalinai finansuotus iš Europos Sąjungos lėšų ir skirtus skatinti socialinę ir ekonominę regiono plėtrą bei konkurencingumą, kurti patrauklią gyvenamąją aplinką ir darnią bendruomenę, paragins atverti duris bendruomenėms.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose kviečia apsilankyti jų rengiamoje ekskursijoje po keramikos pasaulį, kurios metu lietuvių tradicinės virtuvės skonių gama leis artimiau susipažinti ir atrasti tradicinės ir modernumo polėkio paliestos keramikos subtilumus.

Vytauto Valiušio keramikos muziejų rasite Topolių g. 7 Leliūnuose, Utenos raj.
Svečių muziejuje laukiama nuo 14 val. iki 17 val.

Latvijos ir Lietuvos programa taip pat kviečia atvykti ir į Rokiškį, kur krašto muziejuje bus susirinkęs visas būrys programos finansuojamų projektų.

Projektų mugėje Rokiškio krašto muziejuje dalyviai pristatys pasiektus rezultatus, parodys, kokią naudą atnešė kaimynų tarpusavio bendradarbiavimas, supažindins su vykdoma veikla ir teikiamomis paslaugomis, gerinančiomis bendruomenės gyvenimo kokybę, kuriančiomis naudą kiekvienam iš mūsų.

Projektų mugėje Jūs išvysite:

  • reprezentacinius stendus, pristatančius Latvijos ir Lietuvos programos projektų pasiekimus;

  • Latvijos ir Lietuvos ateities bendradarbiavimo galimybių studijos pristatymą;

  • mokslinių tyrimų, atliktų projektų metu, turizmo, socialinės ir aplinkos apsaugos tematika prezentacijas;

  • galėsite sudalyvauti sūrio degustacijos ir žvakių gamybos edukacinėse programose, taip pat pasitikrinti taiklumą šaudant su lankais;

  • grafų šeimos pasirodymą;

  • liaudies ansamblių koncertą.

Kviečiame visus atvykti, pasižvalgyti, pasiklausyti, pajusti draugiškos kaimynystės dvasią ir džiaugsmą, jog kaimyno ir mūsų namas didėja, gražėja ir tobulėja.

Rokiškio krašto muziejų rasite Tyzenhauzų al. 5, Rokiškyje.
Projektų mugė šurmuliuos nuo 12 val. iki 16 val.

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa įgyvendinama pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą. Programa iš dalies yra finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) - dengiama iki 85% visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Latvijos ir Lietuvos programa tęsia pasienio regionų bendradarbiavimo tradicijas, kurios prasidėjo dar 2004–2006 metais įgyvendinant Baltijos jūros regiono INTERREG III B programos projektus pagal INTERREG IIIA Pietų prioritetą Latvija– Lietuva–Baltarusija.
Programa apima Kuržemės, Žiemgalos ir Latgalos regionus Latvijoje, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Kauno, kaip gretutinės teritorijos) regionus Lietuvoje.
Programa siekiama prisidėti prie darnios socialinės ir ekonominės pasienio regiono plėtros ir taip didinti jo konkurencinį pranašumą siekiant, kad regionas taptų patrauklus gyventi ir lankytis.

Daugiau informacijos – www.latlit.eu

Kontaktinis asmuo:
Lina Žukauskaitė
Latvijos ir Lietuvos programos
Jungtinio techninio sekretoriato
ryšių su visuomene atstovė
Tel.: LV: +371 6735 0610, LT: +370 6999 4692
El.paštas: lina.zukauskaite@latlit.eu


Utenos švietimo centras vykdė dviejų metų Grundtvig mokymosi partnerystės projektą „I Am Your Guide! History in the Own Backyard“ (Aš – tavo gidas! Savo krašto neatskleista istorija), kuris prasidėjo 2009 m. ir tęsėsi iki 2011-07-31. Projekte dalyvavo 6 šalys: Belgija (projekto koordinatorius), Didžioji Britanija, Malta, Austrija, Ispanija ir Lietuva. Tikslinė projekto dalyvių grupė – vietos bendruomenė. Projekte dalyvavo Utenos, Vyžuonų, Leliūnų, Tauragnų seniūnijų bendruomenės.

Partnerių tinklalapiai:

Šiuo projektu skirtingose suaugusiųjų švietimo srityse veikiančios organizacijos siekia:

  • sustiprinti socialinę sanglaudą ir integraciją rajone, tiriant bendruomenės paveldo ryšius su kitomis kultūromis,

  • padidinti Europos gyventojų sąmoningumą ir žinias apie savo ir kitų ES narių kultūros lobius,

  • sudaryti sąlygas Europos kultūros tradicijų plėtojimui,

  • skatinti skaitmeninimą vietiniame/regioniniame lygmenyje.

Veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Birželio 2-5 dienomis vyko trečiasis tarptautinis projekto partnerių (koordinatorių ir besimokančiųjų) susitikimas Vienoje, Austrijos sostinėje. Šio susitikimo metu vyko edukacinė programa, kurios metu dalyviai susipažino su Vienos istorija ir kultūra. Į susitikimą Vienoje, be Utenos švietimo centro darbuotojų Evelinos Narkevičiūtės-Petravičienės ir Žydrūnės Bikelienės, vyko ir Leliūnų bendruomenės atstovas Andrius Stundžia. Pirmąją susitikimo dieną visi dalyviai buvo pakviesti į koncertą Jaunimo centre, antrąją lankėsi Šenbruno rūmuose, taip pat grožėjosi Hofburgo rūmų lobyno ekspozicija. Trečiąją dieną dalyviai aplankė Vienos rotušę, kurioje įsikūrusi ir nacionalinė biblioteka, Meno istorijos muziejų bei Hofburgo rūmų pietinį sparną (Neue Burg).


Birželio 8-11 dienomis įvyko šeštasis tarptautinis projekto partnerių – Belgijos, Austrijos, Ispanijos, Maltos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos – susitikimas. Į susitikimą Belgijoje, Gente vyko Utenos švietimo centro metodininkės Evelina Narkevičiūtė-Petravičienė ir Rita Diominienė, Vaikutėnų bendruomenės pirmininkė Falmira Sinicienė, Leliūnų bendruomenės atstovė Alma Kairienė bei Tauragnų bendruomenės atstovės Danguolė Grabauskienė ir Aldona Tartilienė. Susitikimo metu buvo lankomos vietos bendruomenės: Bloemekenswijk, de BrugsePoort, De Muide, kurių savanoriai svečiams parengė išskirtinę kultūrinę programą.
Gento Tarybos narys Resul Tapmaz projekto dalyvius maloniai priėmė miesto rotušėje, pažymėjo vykdomo projekto išskirtinę naudą bendruomenių telkimuisi.
Susitikimo metu buvo pristatytas galutinis projekto produktas: skaitmeninė knyga, kurioje sudėta
informacija apie visas projekte dalyvavusias bendruomenes bei projektą vykdžiusias įstaigas. Skaitmeninė knyga bus platinama visose projekte dalyvavusiose šalyse. Taip pat ją nuo liepos mėnesio bus galima rasti čia>>>.
Veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Evelina Narkevičiūtė-Petravičienė

Daugiau vizito nuotraukų galite peržiūrėti čia >>>

Projekto laikotarpiu buvo rengiami bendruomenių susitikimai, kurių metu aptardavome būsimas veiklas, pasidalindavome vizitų pas projekto partnerius įspūdžiais, atlikdavome numatytus darbus. Viename iš susitikimų buvo renkama idėja kaip turėtų atrodyti šio projekto atvirukas, skirtukas ir plakatas. Tokius pasiūlymus teikė ir kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies atstovai. Iš visų pasiūlymų atrinkta Leliūnų bendruomenės atstovės Vaivos Kairytės ideja - rakto skylutė, o Lietuvą simbolizuojanti nuotrauka (Vytauto Statulevičiaus) - Pakalniuose tyvuliuojantis Vidinkstas.


„Pliauskelė“ vėl rusena!

„Lietuviai savo vaikams per parą skiria 7 minutes dėmesio“ - teigiama UNICEF 2009 metais atliktame tyrime. Taigi statistinis Utenos krašto tėve, kuris savo vaikui tegali skirti tik tiek laiko (gal dėl nepalankių darbo valandų, gal dėl manymo, jog vaiko nereikia varžyti, o gal... juk priežasčių gali būti begalė), ar ryžtumeisi savo brangų laiką skirti SVETIMIEMS vaikams?

Kad ir koks bebūtų jūsų atsakymas, bet Antalgės kaime, Leliūnų seniūnijoje yra Žmogus, kuris praeitą savaitę, t. y. birželio 14 – 18 dienomis mažiausiai 5 valandas per parą būdavo su ne savo vaikais, ir net ne už materialinį atlygį. Tai skulptorius, mokytojas, daininkas, aktorius ir šiaip įvairialypė smenybė Giedrius Mazūras. Jis jau ketvirtą kartą inicijuoja stovyklą „Pliauskelė“, kurioje Leliūnų seniūnijos vaikai bei jaunimas mokomi įvairių amatų. Nors pirmosios dvi ,,Pliauskelės“ buvo finansuojamos pagal „LEADER+“ programą, tačiau pastarąsias dvi stovyklas Giedrius Mazūras vykdė „iš savo kišenės“: dalyviai dirbo atrestauruotame ir galerija – dirbtuvėmis paverstame buvusiame Giedriaus kluone, darbelius kūrė iš jo duotų medžiagų. Materialinis stovyklos pagrindas buvo svarbus, tačiau jo nereikėtų, jei nebūtų idėjos, kuri tarsi kelrodė žvaigždė „šviestų“ visai „Pliauskelės“ veiklai. Idėją taip pat sukūrė Giedrius Mazūras. Ji buvo tokia: reikia papuošti Antalgės bibliotekos sieną moliniais ekslibrisais (knygos ženklais, žyminčiais jos savininką), ant kurių būtų parašyti Antalgei nusipelniusių žmonių vardai. Taigi prasidėjo šios idėjos įgyvendinimas.

Pirmąją stovyklos dieną, 11 valandą, įvyko stovyklos atidarymas, buvo iškelta vėliava ir visi dalyviai suklegėjo į Giedriaus kluoną, ten buvo pristatytas preliminarus darbų planas bei tos dienos svečias. Tai buvo stovyklos kūrėjo tėtis Henrikas Mazūras – grafikas, knygos autorius bei dailės mokytojas. Jis visiems papasakojo, kas yra ekslibrisas, jo istoriją, pateikė daugybę pavyzdžių. Svarbiausia tai, jog pristatymas buvo labai įdomus, „gyvas“, apie ekslibrisus suprato net mažiausieji stovyklos dalyviai. Po to vaikai piešė eskizus. Kai kuriuos Henrikas Mazūras pasiėmė su savimi tam, kad išsiųstų į konkursą Rusijoje (stovyklos dalyvių darbai bus vieninteliai atstovausiantys Lietuvai). Taigi dienos pabaigoje jau turėjome daugybę eskizų.

Antroji diena buvo kupina džiaugsmo ir nerimo: po trumpo Giedriaus instruktažo, visi gavo progą prisiliesti prie molio ir padaryti iš jo tai, ką vakar nusipiešė ant popieriaus. Galiausiai visi tapo molio specialistais: galėjo pasakyti, kuris gabalėlis per minkštas, kuris per mažas, kad galima būtų pasigaminti ekslibrisą. Netgi molio karus norėta pradėti, tačiau vadovas dalyvius vėl nukreipė ekslibrisų gaminimo link. O 16 valandą savo ekslibrisus jau turėjo: Juozas Kazickas, Asta Garunkšnienė, Zita Indriūnienė, Milda Survilienė, Kęstutis Udras, Elena Šapokienė, Alfredas Puško, Laima Pinkevičienė, Lina Petronienė, Aušra bei Edmundas Gutauskai, Rasa Bubulytė, Rūta Lauciuvinė, Vytautas Valiušis, Antalgės mokykla bei biblioteka, Rolandas Paškevičius, Alvydas Valiukas, grupė „Anbo“, Neliupšiai. Stovyklos dalyviai savo iniciatyva ekslibrisus pagamino ir Giedriui Mazūrui, Antalgės paukštynui, vairavimo mokyklai „Sevalda“, Filomenai Trimonienei, stovyklai ,,Pliauskelė“ bei savo artimiems žmonėms. Bet ši diena dar nesibaigė: 18 valandą vėl visi susirinkome, nes turėjome svečią. Tai buvo Arvydas Jurkaitis: poetas, kolekcionierius, šiuolaikiškas lobių ieškotojas, naudojantis metalo detektorių, kuris su visais susirinkusiais (džiugu, jog su svečiu pabūti atėjo ir vyresni, bet vis dar jaunų sielų ir aktyvūs Antalgės gyventojai) pasidalijo pasakojimais apie savo pomėgius, paskaitė savo kūrybos eilėraščių. Taip baigėsi antroji diena ir visi, su pagražėjusiomis sielomis išėjo namo.

Trečioji diena buvo skirta ekslibrisų tobulinimui, įvairių skulptūrėlių bei norimų pasigaminti mielų dalykėlių iš molio gamybai. Vėliau buvo pradėta gaminti piramidė iš laikraščių. Visi pasiskirstė pareigomis: buvo laikraščių sukėjai, vamzelių vėrėjai ant vielos. Tie, kurie norėjo, vis dar dirbo iš molio – juk stovykla nebuvo priverstinė, ar detaliai suplanuota, tad kiekvienas dirbo tai, kas jam buvo arčiausiai širdies. Ypač darbą pagyvino vadovo dainuojamos dainos. Tai įkvėpė visus pasiruošti šio vakaro svečio atvykimui. Kadangi laukėme atvykstant Anbo grupės nario Paškiaus, tai derindamiesi prie būsimos muzikinės aplinkos, išmokome Giedriaus sukurtą dainą apie žalią Renuką, kurią padainavome ir Paškiui. Su svečiu pabūti atėjo ne tik stovyklos dalyviai, bet ir vakarykščiai Antalgės aktyvistai, kurie, turbūt pasikvietė draugų, nes tąkart Giedriaus kluonas atrodė pilnutėlis. Taigi pilnutėliame kluone klausėmės Paškiaus dainų, lingavome, niūnavome bei trypčiojome kojomis. Net nepastebėjome, kaip prabėgo šis pusvalandis, kai baigėsi koncertas ir jau reikėjo eiti namo.

Ketvirtąją dieną „auginome“ vakarykštę piramidę, piešėme ant lentučių bei asfalto. Pastarasis piešimas buvo įdomiausias bei ekstremaliausias: su stovyklos vadovu ir keletu vyresnių dalyvių pasiėmėme aliejinių dažų ir pradėjome piešti ant asfalto (žinoma, prieš tai pasiskyrę sargus, turėsiančius pranešti apie atvažiuojančias mašinas), taigi kaskart, kai pamatydavome artėjant mašiną, nešdavomės į kelkraštį visą įrangą. Turbūt per tą laiką, kai piešėmė, pravažiavo mažiausiai 20 automobilių. Nors tai ir erzindavo, bet pravažiuojančio vairuotojo šypsena ir pastangos nesugadinti mūsų meno kūrinio, paglostydavo. Didelį paglostymą gavome ir tada, kai apsilankė šios dienos svečias: klebonas Alfredas Puško. Malonus pasisveikinimas su dalyviais, balti marškinėliai, domėjimasis veikla bei įsitraukimas į ją atrodė „kažkaip tipiškai nekleboniškai“, tad teko išgirsti su nuotaba keliamą dalyvio klausimą : „čia tikrai klebonas?“. Bet žinojimas, jog reikia pabaigti savo darbelius bei klebono atvežto šakočio skonis nugramzdino šį klausimą į praeitį, ir visi iki 16 valandos kantriai dirbo.

Penktoji diena buvo didžiojo finišo ir tvarkymosi metas. Buvo juntamas džiugus nerimas. Vyko daugybė pasiruošimo uždarymui bei vakariniam žygiui darbų. Kai ant stalų jau buvo sudėtos vaišės, kuriomis pasirūpino patys dalyviai ir susirinko svečiai (buvo beveik visi apylinkės šviesuliai, kuriems buvo dedikuoti ekslibrisai), buvo rodomos skaidrės apie stovyklos gyvenimą bei sakomos padėkos. Suprantama, daug jų susilaukė stovyklos vadovas Giedrius Mazūras. Tikimės, jog tai jį nors kiek paskatins tęsti savo veiklą. Giedrių bei stovyklos dalyvius skatino ne tik vietiniai šviesuoliai, bet ir Utenos kultūros skyriaus vyr. Specialistė Zita Mackevičienė. Taigi „Pliauskelės“ uždarymo metu visi apdovanojo vieni kitus: jei ne padėkomis, saldumynais, knygomis ar troškinta mėsa, tai nuoširdžiomis šypsenomis.

Tikuosi, jog ir kitais metais galėsime taip prasmingai praleisti laiką. Vadovas Giedrius Mazūras taip pat tikisi: „juk aplink tiek daug šviesių žmonių, kuriems būtina nulipdyti nors po molinį medalį“. Kadangi ir jaunimui patinka ši stovykla: tai įrodo jos augantis populiarumas: pernai stovykloje buvo apie 20 dalyvių, o šiemet joje dalyvavo net 45 asmenys ( kai kurie jų gyvena Kaune arba Vilniuje ir džiaugiasi galimybe pabūti „Pliauskelėje“) tai tikimybė, jog ir kitą vasarą kursime grožį, yra didelė. Svarbu, jog vadovas neprarastų savo energijos būti išjudinančia jėga bei kurti galimybę visiems save realizuoti. Juk mes visi, daugiau ar mažiau, esame kūrybingi.

Dalyvė Kristina Serediukaitė

Į turinį

Projekto „Ką išmoksi ant pečių nenešiosi“ darbų paroda

V. Valiušio keramikos muziejuje veikė paroda, kurioje buvo pristatomi bendruomenės jaunimo darbai iš medžio, metalo, šiaudų.


Medžio drožėjų stovykla

Medžio drožėjų stovykloje darbavosi 18 jaunuolių. Šio amato mokytojas, antalgiškis Giedrius Mazūras, mokė ir pats kūrė medžio darbus: skulptūras, kelio nuorodas ir riboženklius kurie papuošė seniūniją. Kaip sakė mokytojas, moksleivių darbai buvo pastatyti kaimuose, kelių kryžkelėse - Avižieniuose, Sabelkose, Margavonėse ir kitose vietose, kur trūksta informacinių nuorodų.

Į turinį

Pasibaigė sodų rišimo mokymai.

Bendruomenės jaunimas savo darbus pristatė penktajame Aukštaitijos bendruomenių sąskridyje. Šio amato išmoko 18 mergaičių, pagamino arti penkiasdešimties sodų, iš kurių penki didžiuliai darbai - tai kolektyvinio darbo ir mokytojos Zitos Indriūnienės darbo vaisius. Stovyklautojos nuoširdžiai dėkoja mokytojai už suteiktas žinias, o Filomenos Trimonienės kavinės kolektyvui už skanius pietus. Taipogi už suteiktas patalpas dėkojame Utenos pagrindinės mokyklos direktorei Mildai Survilienei. Pasibaigus drožinėjimo stovyklai, jaunimas surengs savo darbų parodą Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, nuo rugsėjo 1 d. veiks paroda "Gerų darbų vasara".

Į turinį

Vyko projekto „Ką išmoksi ant pečių nenešiosi“ mokymai.

Šis projektas buvo vykdomas pagal "LEADER +"programą.
Liepos 14 -24 dienomis Antalgės pradinėje mokykloje - darželyje vyko sodų rišimo mokymai.
Rugpjūčio 4-20 dienomis Mirkėnuose A. Valiuko kaimo turizmo sodyboje vyko drožinėjimo bei kalvystės amato mokymai.

Nuotraukoje Aukštaitijos bendruomenių asociacijos VVG tinklo atstovai apžiūri stovyklą.

„Ką išmoksi ant pečių nenešiosi“

Projektas "Ką išmoksi ant pečių nenešiosi" tai "Leader +" priemonė, pagal Aukštaitijos bendruomenių asociacijos vietos veiklos grupei (ABAVVG), pateiktą paraišką bandomajai integruotai strategijai. Jos įgyvendinimui bendruomenė gaus 14 289 00 Lt. 1,6 tūkst. Lt sudarys neapmokamas savarankiškas darbas. Vasaros atostogų metu dalyviai (12-18 metų) jaunimas iš visos seniūnijos bus aprūpinti darbo įrankiais ir priemonėmis, vyks mokymai.
Seniūnijoje turime žmonių užsiimančių amatais ir dailiaisiais amatais: kalvyste, puodų žiedimu, pynimu, drožinėjimu, sodų darymu. Ne visi sodiečiai apie jų veiklą žino. Galbūt daugiau yra žinomas Leliūnuose gyvenantis puodžius Vytautas Valiušis, kuris nesavanaudiškai atvėrė visuomenei ir padovanojo muziejui virš 3 tūkstančių eksponatų. Taipogi Mirkėnų kaime žinoma Alvydo Valiuko kaimo turizmo sodyba. Joje įrengta kalvė. Klavėje galime pamatyti ne
tik jo rankomis pagamintus dekoratyvinius metalo gaminius, bet ir susipažinti su šio sunkaus darbo procesu. Alvydas moka ir medį prakalbinti - drožinėja. Nemaža bendruomenės dalis žino puikią sodų meistrę (darbai iš šiaudelių) Zitą Indriūnienę. To norime išmokyti vietos bendruomenę ir pateikti visuomenei. Projekto pabaiga 2008 metų rugsėjis.

Kęstutis Udras


Bendruomenės vykdyti projektai

Nuo veiklos pradžios bendruomenė vykdė septynis projektus, kurių rėmėjai buvo Utenos rajono savivaldybė, Utenos regiono bendruomenės fondas, regioninis aplinkos apsaugos centras, žemės ūkio ministerija. Partneriai: Leliūnų seniūnija moterų bendrija “Leliūna”, puodžius V. Valiušis, R. Leipaus gamybinė-komercinė įmonė, UAB “Butero prekyba”, Mačionių bendruomenė, Kaniūkų krašto bendrija ir kt.

Projektų metu pagaminta ir pastatyta suolai Pakalnių poilsiavietėje prie Vidinksto ežero, Antalgėje prie Ilgio ežero, prie tvenkinio Leliūnuose, Stabulankių kaimo kapinaitėse, Leliūnų miestelio skverelyje, seniūnijos, globos namų kiemuose. Organizuotos talkos tvarkant Norkūnų, Pakalnių piliakalnius. Surengti koncertai Antalgėje, Leliūnų senelių globos namuose. Vykdytos sportinės varžybos - “Velykinis gatvių krepšinio turnyras” Leliūnų mokykloje, futbolo varžybos tarp Leliūnų bei Antalgės jaunimo, tinklinio varžybos su Mačionių bendruomene.

Projektas „Pliauskelė“.

Seniūnijos jaunimas mokėsi drožinėti, pagamino kelio rodykles Mickėnų, Stabulankių kaimuose. Mokytojai: A. Valiukas, A. Štraras, V. Navikas.

Projektas „Jaunimas – mūsų ateitis“.

„Jaunimas – mūsų ateitis“

Pagaminti ir pastatyti suolai. Spraguičio kaime, Juozo Karoso tėviškėje. Kompozitoriaus sūnėnas P. Karosas su jaunimu ir bendruomenės nariais.

Projektas „Grėblys, knyga ir užmiršti žaidimai“.

„Grėblys, knyga ir užmiršti žaidimai“

Saviveiklininkai Sėkminių šventėje, Stabulankių kaime.

Projektas „Grožis visiems“

„Grožis visiems“

Seminaras V. Neliupšio dekoratyvinių augalų ūkyje. Gražiai besitvarkantys ir prižiūrintys aplinką. Seniūnijos gyventojai ir atstovai iš kitų bendruomenių.

Projektas „Veiklos ratas“.

„Veiklos ratas“

Moterų bendrija „Leliūna“ buvo vieni iš partnerių.

Į turinį
Visos teisės saugomos © 2006 Leliūnų seniūnijos bendruomenė